- mastys
- mãstys sf. pl. (4) 1. marškinių apykaklės ir ančio susegimas: Rankovės atraitotos, mãstys atsegtos Žal. Užsisegiok mąstìs – negražu būt nuoga krūtine Gs. Tavo atlapos mãstys, duok, aš susegsiu Jnk. Tų marškinių mãstys mano kaklui per daug didelės Grš. Bernas vienmarškinis, mastìs atsisegiojęs, kerta Brt. 2. krūtinė: Užsidenk mastìs Š. Nesikabyk į mastìs! (sakoma puolančiam muštis, griebiančiam už krūtinės) Br.
Dictionary of the Lithuanian Language.